Kurk savo alibi dainuodamas!

.. nes net vasarą, šiltuoju sezonu, mes išliekami ištikimi jums ir laukiame jūsų, pačiuose kokybiškiausiuose karaokė vakaruose! Kiekvieną ketvirtadienį kokteilių ir vyno bare „Mano Alibi“ (Totorių g. 18, Vilnius), 21:00 Rezervacijos telefonu 8~5 212 5051 arba el. paštu info(a)manoalibi.lt.

Dalyvių pageidavimu:

Jei nerandate mūsų albumuose dainos, kurią norėtumėte padainuoti, galite siųsti laiškus man triuksmas(a)simasmusic.com arba rašyti komentaruose po šiuo įrašu ir pasistengsime tas dainas gauti. Ir kiekvieną vakarėlį papildyti naująjį sąrašą.

Dėmėsio!

• Galimi pageidavimai angliškos, itališkos ir kt. dainos išskyrus lietuviškas ir rusiškas.
• Dainų nesiuntinėjame niekam asmeniškai.
• Dainas rasti ir dainuoti bus galima tik per mūsų rengiamus karaokė vakarėlius.

dabartinis karaokė sąrašas

10/18 00:46:47 kas tave erzina priezingoje lityje

10/18 00:47:44 man reikia anglu apie tai parasyti

10/18 00:50:43 mane erzina kad dusho shiukshlinej bl savo tamponus palieka!

10/18 00:50:50 (barako)

10/18 00:51:10 nors i maisheli idetu

10/18 00:51:34 ghm

10/18 00:51:45 labia erzina tai kad jos galvoja kad yra protingesnes uzh visus

10/18 00:51:54 kad galvoja kad ju figuros nera tinkamos

10/18 00:52:03 kad laikosi idiotishkiausiu dietu

10/18 00:52:27 ghm.. toliau galvoja kad gali tureti belekoki bachura

10/18 00:52:40 toliau kad mano kad visi turi shokti aplink ju dudeli

10/18 00:52:44 ir kad jas turi kazhkas MYLETI

10/18 00:53:02 ir apsimetineja kad jom tipo nesinori pistis

10/18 00:53:08 tipo meile pirmaeilis dalykas

10/18 00:53:10 …

10/18 00:55:05 va ir dar… visad nori kad joms duotu komplimentus

10/18 00:55:17 labai greit isizheidzia

10/18 00:55:36 Toliau kai nori pasakyti NE sako man skauda galva

10/18 00:55:47 ir jei sako Viena turi galvoj kita

10/18 00:56:43 tiesiai prie reikalo neina

10/18 00:56:46 o eina uzhuolankomis

10/18 00:56:49 nu zhiek

10/18 00:56:55 ateini vakare pas pana i lova

10/18 00:57:03 glamonejiesi o jin sako man skauda galva

10/18 00:57:09 nors jai nexuje neskauda

10/18 00:57:16 sakytu ne ir vsio…

10/18 00:57:29 beje

10/18 00:57:37 jos labai dazhnai naudojasi padetimi

10/18 00:58:04 dar per ilgai dusha uzhima

10/18 00:58:21 pagyvenk barake

10/18 00:58:27 suzhinosi kai uzhpisa laukt

10/18 00:58:35 ieina bachuras pora minuciu ir nusiprausia

10/18 00:58:48 ieina dailiosios lyties atstove

10/18 00:58:50 gal puse valandos

10/18 00:58:17 jaunesnes per daug dazhosi

10/18 00:59:31 dar vairuot nemoka!!!

10/18 01:00:24 dar didele problema

10/18 01:00:30 nemoka pakeisti padangos

10/18 01:00:57 naudoja flitra savo kazkokiam tikslui pasiekti, o ne pagal jo paskirti

10/18 01:02:00 lovoje nori kad partneris tiksliai zhinotu ka daryti

10/18 01:02:06 nors pacius jokiu uzhuomenu neduoda

10/18 01:02:10 pacios*

10/18 01:02:27 kai laikuosi dietos

10/18 01:02:34 privercia tapati daryti savo partnerius

10/18 01:02:38 cia zhiauru!!

10/18 01:02:58 kai reik kurnors isheiti

10/18 01:03:02 rengiasi 2 valandas

10/18 01:03:12 kartais 4

10/18 01:03:13 )))

10/18 01:03:42 ir dar labai veidmainishkos yra

10/18 01:05:07 dantu pastos tiubele spaudzia nuo vidurio

10/18 01:05:10 pizdec kai erzina!!!

10/18 01:05:49 pisa prota kai nenuleidi dangcio… nors tipo sunku paciom tai padaryt…

10/18 01:06:59 visad aisqina kiek jos ko yra padariusios, o tipo tave laiko kad nicnieko neveiki turiu daug laisvo laiko ir t.t….

10/18 01:07:06 per daug kalba telefonu

10/18 01:07:59 jos niekad nesupras koks malonumas yra pazhvejoti ;]

10/18 01:09:18 vakare liepia nusiskusti

10/18 01:09:26 nors nx skustis vakare jei ryte vel reikes

10/18 01:10:05 gerai mano nikas _nx_ ir viskas tuom pasakyta :]

Vieną dieną Kremzliukas pradėjo lankyti mokyklą. Per pirmą pamoką klasė rinko klasės atstovą ir jis sumanė juo būt.Kai atėjo metas prisistatyt, Kremzliukas atsistojo ir pasakė: „Aš esu Kremzliukas“. Kai mokytoja paprašė papasakot apie save, šis atsakė: „turiu daug draugų ir man patinka vadovaut“. Vienas vaikas, sėdėjęs pirmam suole, atsistojo ir pasakė griežtu tvirtu pasitikinčiu balsu: „Na aš tavęs neklausysiu!“. Ir pasižiūrejo i Kremzliuką akimis, kurios bylojo apie abiejų lygybę. Tada kremzliukas pirmą kartą, atsiduręs, tokioj situacijoj susimastė:

„Hm… Susilygino šis berniukas su manim ir pasakė, jog manęs neklausys. Tada yra protingas. O kokiem tada žmonėm aš vadovauju, jei protingi manęs neklauso?“

Ir neilgai svarstęs rado sulyginimą: juk vadovavimas žmonėms yra panašus su tvarte esancių kiaulių vadovavimu. Juk kiaulės kvailos, o kuris žmogus sutiks, kad jam kažkas vadovautų? Tada susimastė ir suprato, kad ieškojimas žemesnių už save – tai jau ne vyriška ir ne žmogiska (o jis taip laiko save tobulu). Juk jei vyktų bokso varžybos ir reiktų rinktis su kuom muštis – jei pasirinksi silpnus ir laimėsi, juk tada žinosi, kad esi stipriausias iš silpniausių (kaip protingiauias is kvailiausiu), o jei pasirinksi stipresnius ir laimėsi – juk žinosi, kad esi stipriausias, o jei pralaimėsi – įvertinsi gautą patirtį ir žengsi toliau.

Kitą dieną Kremzliukas vėl ėjo į mokyklą.

Per pamoką Kremzliukas pamatė, kaip viena mergaitė atsisuko ir užkalbino berniuką. Nieko nelaukęs, Kremzliukas pasakė mergaitei, kad ši gali susirast geresnį. O mergaitė neiškentusi atsakė: “ aš tik skolinuosi trintuką“. Tada Kremzliukas pasijuto blogai, pamanė, kad visi iš jo juokiasi ir išbėgo iš klasės..

Bėgo ir bėgo, bėgo tol, kol nepasiekė savo mėgstamos upės kranto. Sėdėjo jis ir vis nerimo, atsakymų ieškojo ir tada pamatė paukštuką. Ir išsprūdo jam žodziai: „O kaip gi tu tenais dangui gyveni, paukštuke pasakyk!“. Pasibaidė paukštukas ir prisijungęs prie savų, skrido virš kalnų… Tada Kremzliukas pažiurejo į minią paukščių ir susimastė, kodel gi jie visi kaip vienas, nei atskirti ju neina, ir kodėl jie skrenda vis ta pačia kryptim?

Grįžes namo, jis paklausė mamos apie paukštukus. Tada mama atsakė, kad paukštukai yra kitokie nei mes, ir gyvena kitaip.

Išgirdęs tai, Kremzliukas susimastė: kuom skiriasi ir yra panašūs žmonės. Ir greit sumastė: juk žmonės nevaikšto visi pulkais i tą pačią pusę, jie yra atskiri ir kiekvienas eina savo keliu. Ir tada, prisiminęs dienos įvykį susivokė, jog žmonių pasaulyje yra milijardai, visi juk nėra tokie kaip aš, juk ir neprivalo būt. Visų pasaulio žmonių vietoj nepabūsi, jų situacijų neišgyvensi, jų gyvenimų nenugyvensi. Kas būtų, jei visi būtume vienodi ir norėtume būt prezidentais? Mes ne robotai, judantys vienodais judesiais, ne robotai užprogramuoti ir atsakinėt vienodai ir mąstyt. Visi esam skirtingi. Skirtingi tam, kad galėtume bendraut, kurt įvairią visuomenę, kupiną įvairių žmonių. Kiekvienas juk turi savo mąstymą. Ir paklausė savęs: „kaip galėjau daryt savo išvadą, galvojant, kad viska žinau ir mano mąstymas yra tas, kuriuo gyvena ir turi gyvent visi žmonės?“. Juk aktorius negali visus žmones priverst tapt aktoriais, juk čia žmogaus gabumai. Juk jautriam nepaaiškinsi, kodel tu viską imi į galvą, kai jautrumas yra įgimtas ir žmogus, kuris tai sakė juk tavo vietoj nepabus.Tad žmonės turi skirtingas savybes, charakterius, auklėjimą, ir visa kita ką gali turėt žmogus yra skirtinga. O žmogaus mastysenai turi įtakos tai, kokį rinkinį (savybių, charakterio ir t.t.) per gyvenimą „nešasi žmogus“. Ir aklam gi nepaaiškinsi, kad atsimerk ir žiurėk, reik suvokt kad tas žmogus yra aklas.

Ir suvokė Kremzliukas, kad kiti žmonės nuo jo skiriasi ir žmones reikia gerbt, priimt tokius kokie jie yra. Juk vienas žemėj negyvensi. Ir kad jis tera mažas lašelis jūros.

Šios dvi dienos Kremzliukui buvo kupinos gyvenimiškų susivokimų. Pamastęs apie tai, koks jis buvo, nusprendė parašyt kažką panašaus į rašinį apie tai, kaip negražiai žmonės elgiasi su kitais žmonėmis ir juos pamokyt, pačiam besigilinat ir gaunant vis daugiau žmogiškumo. Pasišnekejęs šia tema su mama, sukaupė ir įgavo daug žinių, ir jos pagalba, abu rašė rašinį…

Ir štai, parašęs rašinį, Kremzliukas apsirengė naujus rūbus ir ėjo i mokyklą kaip naujai iškeptas žmogus: su pasikeitusia mastysena, jau ne iškelęs galvą, o susilyginęs su visa aplinka. Įžengęs i klasę, jis priėjo prie mokytojos ir padavė savo rašinį. Mokytoja paskaitė ir pamanė, jog daugelis vaikų, kurie elgiasi negražiai, taip daro nes save laiko kažkuom ypatingo kaip Kremzliukas, kad laiko save suaugusiais, o ištikrūjų nežino net, kas yra tas suaugęs žmogus. Kad tokio tipo žmonės užaugę gali tapt nusikaltėliais Tad nusprendė garsiai paskaityt rašini visiem girdint.

O rašinys skambėjo taip:
***
Šiam gyvenime teko pastebėt daug negražaus elgesio su kitais žmonėmis, daug neteisybės, žmonių, darančių kvailas išvadas, kas išprovokuoja kitų žmonių žeminimą, neigiamą požiūrį, blogą nuskriaustūjų savijautą, neigiamą psichologinį veikimą.
Vaikai vis labiau negražiai elgiasi mokykloje.

Visų negerų šių dalykų viena is priežasčių yra tai, jog vaikai ar tai jaunimas save laiko jau suaugusiais, subrendusiais, viską žinančiais, protingais, kas išprovokuoja jų tokį elgesį. Vaikai tiesiog nesijaučia vaikais. Visi lyg išprotėję nori tapti suaugusiais. Bet ištikrūjų tai nežino, kas yra suaugęs, protingas žmogus.

Tad paanalizuosiu ir rašysiu aš būtent ta linkme.

Pateiksiu pavyzdžius, kuriuos teko matyt ir girdėt, vėliau juos paanalizuojant.

Pirmoji situacija, kurią pateiksiu yra iš gyvenimo bendrabutyje. Gyveno aukšte, kuriame buvo 30 kambarių, vaikinas. Jis išsiskyrė savo elgsena, išvaizda, studijavo dizainą. Visi jį vadino gėjumi. Šiaip jis buvo labai geras žmogus, visada padedantis kitiems, nuskriaustas gyvenimo. Vieną dieną, kažkas sumastė ant visų aukšo durų iškabinti užrašus „su gėjais negeriam”. Po tokio elgesio vaikinui teko išsikraustyt iš bendrabučio.

Antroji situacija, kai studijų laikais viena, gerai besimokanti mergina pasakė savo grupiokei, kad ši šoka per aukštai, gavusi uz matematika 6. Ta grupiokė buvo paveikta psichologiškai ir jai atsirado problemų su pasitikejimu savimi, kas buvo viena is priežasčių, kodėl ta grupiokė iškrito is universiteto.

Pirmoji situacija yra aiški: tiesiog neigiamas jaunų žmonių požiūris turėjo neigiamos įtakos vaikinui. Panaši yra ir antroji – tiesiog tai merginai, kuriai buvo pasakyta, kad per aukštai soki, sužlugo savimi pasitikėjimas, ir atsirado problemų su mokslais.

Reikėtų įsisavint visiems žmonėms, jog žmonių tarpe, žmonių pasitaiko visokių: vieni gimsta turtingoje šeimoje, kiti – vargingoje. Vieni turi gražų kūną, kiti – kitų akimis žiurint nelabai. Kiekvienas turi savo manieras, auklėjimą, genus, charakterį, įgimtas savybes, asmenybės bruožus, kalbėsena ir t.t.

Kvaila, kai žmonės vertina žmogų pagal jo genus, tarkim kalbant apie išvaizdą, bet ne pagal tai, koks jis yra kaip žmogus. Juk išvaizdą nulėmė genai.

Pasitaiko ir mokyklose, kai vaikai tyčiojasi is asocialiose šeimose gyvenančių vaikų.

Juk vaikai, kurie vis dar gyvena su tėvais, neturi savo indėlio į šeimos biudžetą. Kam smerkti vaikus už tėvų jiems nuklotą nekokį gyvenimą? Ir kam išsaukštinti žmogų, kurio gyvenimą nuklojo kažkas „gražiomis gėlėmis“? Juk čia yra vertinami ne vaikai, o jų tėvai. Juk vertinant žmogų, reik vertint asmeninį jo indėlį į save. Ne ką tau davė, o ką pats sugebėjai užsidirbt ir nusipirkt. Pavyzdžiui, teko bendraut su vienu vyru (kuriam buvo tuo metu 18 metų). Jis labai žavėjosi merginomis su mašinomis. O galima paklaust: iš kur ji tą mašiną gavo. Juk jei tėvai nupirko – tai išaukština ir žavisi tėvais, jų pinigais, net jei ir pati nusipirko, tai pvz., galima pinigus taupytis būstui, o ne savo malnumui pavažinėt po miestą. Labai žaviuosi savo mamos drauge, kuri studijų laikais pradėjo taupytis pinigus, kuriuos jai duodavo mama ir iš savo stipendijos. O duodavo apie 200 lt į mėnesį. Jai reikėjo mokėtis už bendrabutį, pragyvent. Bet ji sugebėjo susitaupyt pinigus, išvažiuot dirbt i užsienį keleta vasaros sezonų, ir grįžusi įsigijo savo nuosavą būstą. Tad žavejimąsi sukelia būtent žmonės, kurie patys klojasi sau gyvenima.. gražu ir teisinga, kai.vertinama tai, ką sugeba pats žmogus. Kai vertini patį žmogų, o ne tėvus ir t.t.

Galima įsivaizduot situaciją, kai žmogus sako žmogui vardu xxx: „gerbiu tave, xxx, nes tavo tėvas laimėjo aukso medalį“. O xxx atsako: „gerbk mane už tai, koks AŠ esu, o ne kokie yra mano tėvų nuopelnai“.

Tad, kaip minėjau, mokyklose vaikai yra skriaudžiami, nes skriaudėjams niekas nepaaiškina, jog vaikas, gimęs asocialioj šeimoj yra likimo nuskriaustas žmogutis.

O iš pirmos situacijos išplaukiančios mintys yra tokios:

Kuom kalti žmonės, gimę su kitokiais genais nei dauguma? Ar jie patys sau pasirinko tokias manieras bei išvaizdą? Kodel kaltinam ir apsunkinam gyvenimą šiems žmonėms, užuot jiems padėję pritapt ir gyvent kaip visi visuomenėje, Žemėje, kuri priklauso mums visiems.
Juk gimusį vaikutį su negalia mes mylime, jį auginame, jį saugome, rūpinamės juo, užjaučiame. Tai kodėl nepriimame žmonių su kitokia išvaizda..?
Kodėl protingieji žmonės, kurie save laiko protingais, nepagalvoja apie žmogui daromą psichologinė žalą? Juk atstumtas žmogus gali net prieš save pakelti ranką!
Kodėl yra pasaulyje gerų žmonių, kurie net savo gyvybę aukoja vardan nepažįstamo žmogaus (faktas: pabėgusi iš cirko meška užpuolė moterį ir pradėjo ją mirtinai drąskyt. Pamatęs tai, svetimas jai vyras puolė gelbėt, aukodamas savo gyvybę. Rezulatas: išsaugota žmogaus gyvybė), o kiti savo elgesiu žmogų veda i pražūtį ir galbūt žmogžudystę? Juk tas gelbėjęs žmogus yra suaugęs, o ne tas kuris pražudė žmogų. Juk suaugę augina, o ne žudo savo vaikus.

O svarbiausia yra tai, jog patys turėsime vaikų. Ir tikrai nežinome, kokie jie gali gimt. Gal žemi? Gal su negalia? Gal neapdovanoti bus gamtos gražia išvaizda? Ir t.t. juk vaikus mylime, kad ir kokie jie bebūtų. Jei žmogus anksčiau mastė kitaip (atstumdavo sau netinkamus), tai kai susilaukia atžalų, taip pat kitokių, labai pasikeičia: pakeičia savo nuostatas, požiūrius, ir elgesį. Tad žmogus, kaip matot, suaugęs, subrendęs yra tas, kuris priima visus žmones, elgiasi žmogiškai, suprantamai, teisingai, gerai. Žmogus bręsta ir auga kaip žmogus visą gyvenimą. Tad ir nusiteikime, jog dar tikrai daug ko nežinome, ir žinokime savo vietą, ir tikrai nesielkime kaip suaugę, kai nežinome ir nepatyrėme dar tiek daug šiam gyvenime.

Jei žmogus nori būt suaugęs, tai tegu ir elgiasi kaip suaugęs. Juk suaugęs žmogus augina ir teigiamai auklėja vaikus, padeda jiems įeit į šį gyvenimą, padeda kitiems žmonėms. O jei žmonės nenori elgtis kaip suaugę, o tik tokius vaizduoja, ar save laiko, tai ir liks SAU karaliais, o kitų akimis bus tiktai nieko verti piemenukai, taip ir iki galo netapę TIKRAIS suaugusiais ŽMONĖMIS.

Antroji situacija verta taip pat atskiro interpretavimo. Ta, gerai besimokanti mergina, kuri pasakė, kad per aukštai šoki, tiesiog nežinojo merginos sugebėjimu tiksliuosiuose moksluose. O juokingiausia tai, kad ta protinguolė turėjo draugę toje pačioje grupėje, kuri už tą patį atsiskaitymą gavo irgi 6, bet jai nepasakė, kad per aukštai šoka, nors, jei vertintume sugebėjimus tiksliesiems mokslams, tai pirmą pusmetį ta draugė kapstėsi iš matematikos ir programavimo skolų, o ta nuvertinta mergina tiesiog viską mokėjo ir suprato. Beje, ta nuskriaustoji mergina uz matematikos egzaminą gavo 95 balus. Tai kaip jai 6 gaut už matematiką yra per aukštai šokimas? Tad nepasitikslino mergina tos nuskriaustosios sugebėjimu lygį, padarė jai žalą, o save laiko protinga visomis prasmėmis.

Gyvena žmogutis, kuris nusprendžia paleist į orą raketą (kuri sprogsta). Jis nežino, kur ji nukris. Nežino, kiek žalos padarys žmonijai ir kiek žmonių žus. Tad su žodžiais ir veiksmais yra lygiai tas pats: pasakai, o žmogui tai palieka didelių randų..Jei žmogus, paleidęs raketą, nesidomės padaryta žala – tai jis – jau žmogžudys. Jei pasidomės, ir jam rupės – tai kodėl nepagalvojo anksčiau? Tad prieš sakant kažką, reikia visada pagalvot į priekį – ką ir kam sakai.

Tai nuskriaustai merginai buvo svarbus teigiamas apie ją žmonių mastymas, psichologinė pagalba, bendravimas. Tad gyveni ir nežinai, kuriam žmogui tarp mūsų esančiam gali prireikt musu dėmesio, šypsnio, žodzių, draugijos. Tam, kad nepridaryt žmogui dar didesnių problemų, reik su juo bendraut, neatstumt. Nes čia gaunasi žmonių pasirinkimas su kuriais aš bendrauju.

Įsivaizduokite situaciją, kai žmogus užsimano veisti šuniukus ir juos pardavineti kaimo žmonėms (kurie nori lojančių šuniukų). Suprantama, kad šuniukų gims visokių: vieni los, kiti – ne. Kitaip tariant, vieni pikti, kiti – ne. Ir ka daro žmogus su nelojančiais šunimis, jei jų daug užsiveisė ir neina parduot? Skandina. Vyksta atranka: tas man įtiko, tas – ne. Žiauri atranka. Gerai, kad šuniukai to nežino, kaip žmogus juos vertina ir renkasi pagal įtikimą. Gyvenime pasitaiko taip pat tokiu situacijų, kai žmonės renkasi. Tai sako su tuo žmogum nebendrausiu, smerkia žmogų su neįtikusiom savybėm, nes mat šiam gyvenime jis jų neturi. Tad elgiasi panašiai, kaip tas žiaurus žmogus, veisiantis šuniukus.

Net jei žmogus turi neigiamų savybių, reikia jį priimt tokį, koks jis yra. Juk žmogui, kuris jų turi, ypač jei tai yra įgimta, šiam gyvenime nepasisekė.

Juk jei žmogui su sveika nuovoka duotų pasirinkt visas savybes, kurias norėtų jis turėt, tai žmogus pasirinktų teigiamas: kurios atneša didesnį džiaugsmą, gražesnius jausmus, geresnę savijautą ir t.t. Tačiau žmogus pats nepasirenka.

Bet žmogus aišku gali rinktis kitus dalykus. Pavyzdžiui, kaip elgtis su žmonėmis: ar juos mylėt, jiems padėt, ar priešingai, juos žlugdyt, kartu žmogiškumo atžvilgiu tampant pačiam ne žmogumi.

***
Paskaičiusi, mokytoja pažiūrėjo į mokinių akis. Vieni buvo susimastę, kitiem lašėjo ašaros… O mokytoja, norėjusi gražiai užbaigt nuostabią pamoką, pasakė visiem vaikam:

„žmogus bręsta ir auga kaip žmogus visą gyvenimą. Tad linkiu jums augt ir tapt, savęs nesustabdant kažkuriam laikotarpyje, vis geresniais ir žmogiškesniais žmonėmis“.

Pažiūrėjo mokytoja į Kremzliuką ir švelniai nusišypsojo… O

Kremzliukas suprato, kad taip gera yra kažką gauti, bet dar smagiau kažka duoti kitiems.

Pabaigos kometaras: kaip ir šią istoriją skaitytojams

· Nebenaujas, bet dar visai neblogas 70-ųjų laidos vyras ryja tik du litrus degtinės per parą. Tinka nedideliems pernešimams, smulkiems ūkio darbams. Netinkamas dažnoms kelionėms į piknikus, nes gali savaime užsivest, o prireikus išvažiuot – nebepajudinsi iš vietos.

· 60-ųjų laidos vyras – itin ekonomiškas. Ima vos pusę litro per parą, tačiau jam atsiranda bėdų dėl pakabos. Tinka ramiam poilsiui prie televizoriaus.

· Smarkiai padėvėtas 50-ųjų laidos vyras pasižymi prastu dizainu ir dažnais gedimais – būna, net varva bakelis. Užtat beveik nenaudoja degalų. Tinka laikyti sode.

· Apynaujis 80-ųjų laidos vyras ryja bene daugiausia degtinės – 4 litrus per parą. Dažnai genda stabdžiai, bet turi gerai suderintą pakabą. Dažnas moterims. Universalas – tinka visokiais gyvenimo atvejais.

· Visai naujas 90-ųjų laidos lietuviškas modelis dar kaip reikiant neišbandytas. Labai triukšmingas, ryja daug, užtat kiek arklio jėgų! Tinka mėgstančioms sportinį stilių ir kasdienius iššūkius.

· Renkantis vyrą būtina atkreipti dėmesį ne tik į degalų sąnaudas, bet ir į jų rūšį: vyrai, varomi alumi, bus mažiau judrūs nei su degtininiais varikliais. Tiesa, tik išlaikymas skiriasi.

· Vis daugėja vyrų, naudojančių kokteilius ir kitokius mišinius. Išoriškai šie labai patrauklūs, tačiau, deja, nepatikimi – dažnai būna įdiegta netradicinio orientavimosi sistema.

· Nepamirškime, kad yra visai kitų, tačiau itin patogių modelių – galima jot ant sprando. Dažniausiai tai vyrai su ragais – atremi į kertį ir varyk, kur reikia.

Kam reikalingas garažas, manau, visi žinot. O ar žinote. kam kaime reikalinga nedidelė medinė būdelė su skyle viduje ir nedideliu langeliu virš durų? Mieste gimę ir augę mūsų skaitytojai gali ir nežinoti. Tai yra taip vadinama tupykla, kuri mieste dažniausiai būna žymima dviem europietiškom raidėm WC. Žinoma kaimo sodyboje būna ir kitokiu pastatų: troba, klėtis, tvartas, svirnas, klojimas ir t.t., bet apie juos dabar nekalbėsim.
Taigi kaimo gyventojas Bronius Urniežius prasigyveno iš cukrinių runkelių tiek, kad nusipirko dar visai gerai važiuojantį tik trisdešimties metų senumo automobilį su dyzeliniu varikliu. Savo senąjį ir jau seniai nevažiuojantį „maskaradą“ jis nutarė paversti triušide, o tam reikėjo jį išstumti iš garažo, kad atsilaisvintų vieta naujai transporto priemonei. Todėl Bronius pasikvietė j talką savo sūnų Arūną ir nutarė padaryti garaže tvarką. Po dvidešimties metų pertraukos.
Nebijokit, visų jų darbų neaprašinėsim, bo nėra tiek čia vietos. Svarbiausia mums yra palaukti, kol jie prisiknis iki seno kanistro Jis bus reikalingas tolimesniems Įvykiams. Pagaliau jie prie jo prisikniso, tėvas jj pateliūskavo ir suprato, kad viduj kažkas įpilta. O kas gali būti įpilta į benzino kanistrą, jei ne benzinas? Labai senas benzinas, dar A-76 markės ir po 30 kapeikų už litrą. Nupirktas tais tolimais laikais, kai Lietuva buvo baisiai priklausoma sovietams, tačiau Broniaus Urniežiaus „maskaradas“ važiavo. Kur dabar tokį kurą dėsi, jei nupirkta mašinytė važiuoja su dyzelinu? O kanistras visai dar geras. Ir tada Bronius Urniežius padarė lemiamą žingsni visoje šioje istorijoje. Vietoj to, kad pats būtų kur nors išpylęs nebereikalingą degųjį skystį, jis pavedė tą darbą sūnui Arūnui:
— Eik, išpilk kur nors toliau nuo namų, kad nesmirdėtų ir kad, neduok Dieve, neužsidegtų.
Sūnus Arūnas paėmė kanistrą ir išėjęs apsidairė, kurioje vietoje galėtų išpildyti tėvo paliepimą. Labai toli eiti su pilnu kanistru tikrai nesinori, o arti nėr kur pilti. Ir staiga tas keturiolikmetis berniukas nekaltomis septynmečio vaiko akelėmis ir proteliu pastebi statinį, kurį mes jau pavadinome tupykla. Ideali vieta — ten kvapas toks, kad lengvai permuš ir benzino, toli nuo trobos, ten niekas ugnies nekuria, žodžiu, išpildomi visi tėtuko pageidavimai. Kliuku kliuku pro skyle penkiolika litru, benzinuko.
— Išpyliau, — pasakė sugrįžęs Arūnas.
—Gerai, — atsakė tėvas ir padarė antrą klaidą, nes nepaklausė, kur. Žinoma jis tuoj sužinos pats, bet geriau jau būtų paklausęs.
Artėjam prie atomazgos, mieli skaitytojai. Tėvas neseniai išėjo iš garažo parūkyti. Godžiai traukė savo „Astrą“. nekreipdamas dėmesio j užrašą ant suglamžyto cigarečių pakelio: „Sveikatos ministerija įspėja, kad rūkymas kenkia jūsų sveikatai.“ Pagaliau jis pasisuko ir neskubiu, sunkiu kaimo vyro žingsniu patraukė prie tupyklos. Senas rūkoriaus įprotis permušti tos būdelės kvapus aitriu tabako dūmeliu visada buvo toks nekaltas. Jis tupėjo be kelnių Ir džiaugėsi gyvenimu. Paskutines akimirkas. Nes vėliau dokumentiniame filme viskas būtų rodoma sulėtintais kadrais. Kaip žmogus išsitraukia likusį nuorūkos galiuką, kaip įgudusiu judesiu meta jį tupyklos skylę, ir kaip ta kibirkštėlė krenta į seno, bet gero A-76 markės benzino klaną. Būūūm!!!
Žmogus be kelnių, rūkstančiu nusvilusiu užpakaliu išlėkė iš medinės būdelės su visomis durimis, nukrito paslikas ir pašokęs bandė pabėgti, nes būdelė liepsnojo vis smarkiau. Bandėte bėgti nusmauktom kelnėm? Ypač, kai reikia kuo greičiau. Žodžiu, Bronius Urniežius į kiemą paršuoliavo keturiom smagiu žirgo žingsneliu, vadinamu galopu. Tik plikas užpakalis mataravo. Bet tai dar ne blogiausia. Kai viskas babachino į orą, išsitaškė ir būdelės duobės turinys. Todėl į kiemą paršuoliavęs gaspadorius buvo ne tik apsvilęs ir atkišęs sėdimąją, bet ir gerokai apkrapytas fekaliniais krituliais.

Ar vis dar kas nors abejoja, kad rūkymas kenkia ?

JONAS [Laidos vedėjas]
Nori, įspėsiu kiek tau metų?

MERGINA [Dalyvė]
Nagi..!

JONAS
Iš balso sprendžiu, kad būsi guvi 16-18 metų mergina?

MERGINA
Pataikei..!

JONAS
O kuo vardu?

MERGINA
Sonata!

JONAS
Malonu, Sonata.

Sonata, mes čia su Donatu kaip tik kalbėjom apie knygas. Tu mėgsti skaityti?

MERGINA
Truputį.

Telefone pasigirsta naivus kikenimas.

JONAS
Sakyk, Sonata, o kokia mėgstamiausia tavo knyga?

MERGINA
Hm… emmmmm… net nežinau…

JONAS
Nejau nežinai? Na, bent vieną!

MERGINA
Eee… turbūt „Heroinas“.

JONAS
Nuostabu! Sonata, o nori, kad aš tau dabar išburčiau ateitį?

MERGINA
Juokaujat?

JONAS
Ne, Sonata, aš visai rimtai.

Paklausyk… tau jau septyniolika ir viskas, ką pasaulyje sukūrė žmogus atrodo taip gražu! Todėl mėgsti sakyti „gražuoooolė“, „žmoguuuutis“, „myyyyyliu“, „duoook pa“. Be to, turbūt turi nuostabų draugą. Sonata, juk turi?

Mergina kiek sutriko.

MERGINA
…turiu

JONAS
Ir tikriausiai tu jį labai myli? Žinoma, kad myli! Tai va.

Dar tau patinka degintis soliariumuose – juk ten visada šilta -, o baigusi mokyklą tu nori studijuoti viešbučių administravimą. Juk nori, tiesa?

Taip… pirmas šokas tavo gyvenime nutiks, kai susipisi per baigiamuosius egzaminus. Ir jokių viešbučių, Sonata, tu gyvenime nematysi.

Bet tai juk nieko – juk ir mylimas draugas išvažiuos į sostinę, jums gera gyventi kartu. Ir viskas taip nuostabu, kad kažkurią gražią akimirką jūs nusprendžiat susituokti. Dar geriau – turėti vaikutį. Mažiuką. Berniuką.

Iš tėvų išlupat pinigų vestuvėms, būstui, tavo draugas – pavadinkime jį Mindaugu – tai va, Mindaugas įsidarbina kokioje šūdinoje firmoje ir vakarais grįžta namo vos pavilkdamas kojas…

Sonata, tu dar čia..?

Tai va. Jūs vos suduriat galą su galu, bet vis dar laimingi…

Bet tada Mindaugas, baldėlinęs dėl nuostabaus jūsų gyvenimo staiga ima užsiknisti. Juk bendraamžiai kviečia linksmintis, pasišokti, tai kokio velnio jis turi grįžti namo?

Štai tada jis pradeda gerti, tvarkyti tavo bendraamžess – Mindaugas juk gražus, jis juk negimdė!

O tada tu SONATA, sėdėsi namie ir ant rankų sūpuosi jūsų meilės vaisių, jūsų kūdikį. Patikėk, Sonata, tai bus labai ilgi ir šalti vakarai. Ir niekada gyvenime tau nebus labiau vieniša ir liūdna.

O tada tu, Sonata, gailiai, gailiai verksi. Ir tada tu, KALE, gailėsies, kad septyniolikos perskaitei „Heroiną“, o ne „Aną Kareniną“.

Požymiai kad tu tikrai esi girtas:
- jei „ant kelionės“ geri jau 4 kartą, ir toliau geri bet jau apsivilkęs striukę
- kai pelenine tampa bet kas
- kai pradedi visiems įrodinėti kad tu tikrai ne girtas
- kai bet kokia taksi skambanti muzika tampa labai faina
- kai tikrai žinai kaip išvesti šalį iš krizes
- jei pradedi pilstyt iš uždaryto butelio
- „e, tu, užknisai čia spoksojęs“
- jei tau atrodo, kad visi aplinkui esantys nusišneka
- kai bandai sau įteigti, kad per 2 su puse valandas tu spėsi išsiblaivyti, išsimiegoti ir dešimtai atvažiuot į ofisą
- kai esi įsitikinęs, kad būtent dabar pats laikas „wrestlingui“
- kai vienu metu iškart susirašinėji su 5 panelėm, nes su kažkuria juk turi pavykti
- kai labai gerai pamėgdžioji prezidentą, bet nieks nesijuokia
- kai imi labai švelniai skirtys su vyrų kompanija
- kai tau atrodo kad aplinkiniai kalba garsiai, tu pradedi dar garsiau
- tu gali mylėtis nors 3 valandas iš eilės, bet tik viena karta
- kai tau atrodo kad esi labai šmaikštus bendraudamas su taksi dispečere
- kai iškart bandai paaiškinti Kelių policijai, kad esi negėręs, nors tavęs dar nespėjo nieko paklausti
- kai viena akim matai geriau nei 2
- kai esi įsitikinęs, kad geriausias būdas prikabinti paną, šokant kartoti visus jos judesius
- kai savo sūnui sakai: „kelkis, leisk čia dėdė Petras miegos“
- kai pinigai, kuriuos jokiu būdu negalima išleisti, pasibaigė
- kai visiem rėki „kad ir kas bebūtų, kai važiuosit namo čiupkit mane už kiaušu ir tempkit namo“

Sunku rasti vieną formulę tikram vyrui apibūdinti. Tas, kuris tai padarytų pelnytų visų pasaulio moterų pagarbą, o vyrus išvaduotų iš daugybės kompleksų.

Kiekvienas amžius, kiekviena epocha turėjo savą tikrų vyriškų bruožų „komplektą“, ir ne vieną. Ir vyrų, ir moterų įvaizdis buvo ir yra neatsiejamai susijęs su ekonominiu stabilumu.Revoliucijos, kitos staigios permainos smarkiai supaprastindavo reikalavimus žmonių įvaizdžiams.

Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, nualintoje karų ir nepriteklių, tikro vyro etalonu buvo bajoraičiai – ūsuoti,plikai skustomis galvomis, kupini paiko pasididžiavimo savo kilme ir žirgu.Nors iš tiesų galvos buvo skutamos kovojant prieš utėles… Dabar kai kurie vyrai, norėdami labai pabrėžti savo „kietumą“ , irgi trumpai kerpasi plaukus ar net nusiskuta. Bet priežastis jau kita (vieni ją suvokia, kiti nelabai) : neva – neseniai iš kalėjimo. Kai kurie dar užsiželdina trijų dienų barzdą – vyriškumo įrodymą, nes moterims barzdos neauga. Kartu tai ir subtili seksualinė užuomina: suprask , ne savo lovoje miegojau.

XX a. pradžios vyro bruožai pasižymi kontrastais. Vienas tipas – raumeningas, kietarankis, šaltakraujis, drąsus, rizikuojantis, daug uždirbantis, priverčiantis dūsauti daugelį moterų. Kitas – save prižiūrintis, madingai apsirengęs, gurmanas, išmanantis technikos naujoves, vairuojantis naujausios markės automobilį, išmanantis technikos naujoves, dėvintis žinomos firmos laikrodį ir drabužius, gerai finansiškai apsirūpinęs, mylintis vaikus ir šeimą.Jis dažnai ryši kaklaraištį.Kodėl apskritai vertiname šitą audinio juostelę, pasiūtą iš vertingų medžiagų? Ogi primena, kad turime tą kitą, daiktą.

Primygtinai „vyriškai“ išauklėtieji dažnai turi psichologinių, bendravimo ar net psichinių problemų. Dar vaikystėje berniukai sužino, kad „nevyriški“ jausmai ir poelgiai: negražu užsigavus verkti, vyras turi iškęsti skausmą ar bent suvaidinti, kad neskauda. Netinka pulti ieškoti pagalbos ar paguodos pas mamą močiutę ar auklėtoją, jei kas užgavo ar pravardžiavo.Geriausia – užspaudus baimę atsilyginti pykčiu ir agresija.

Taip išauklėtus vyrus vėliau trikdo švelnus prisilietimas, o jų pačių užslėpti tikrieji jausmai sprogdina kraujagysles. Jie bijo išsakyti savo jausmus ir be įtarumo priimti kitų.Vengia per dažnai sakyti, kad myli, nes įsitikinę jog tai gali moterį išpaikinti, jį gali išjuokti. Užspeisti į kampą, jie geriausiu atveju suburbės, kad apie tai vieną kartą jau yra sakę.

Daugelis vyrų būtų linkę, kad moterys pačios dažniau rodytų iniciatyvą jausmu sferoje. Tiesmukai pačios dažniau rodytų, ko nori.Tikrasis vyras gali net nepastebėti moters nekalbadienių.
Vyrams dažnai tenka įrodinėti, kad jie nieko nebijo: mirties, moterų pavojingų užsiėmimų.Rizikingai vairuodami automobilį, kovodami. kopdami į kalnus jie dažnai sutrumpina savo gyvenimą. Tokiem tiesiog būtina nuolat dėl jų besibaiminanti moteris – ji tampa gyvu įrodymu, kad vyras elgiasi vyriškai.
Pavadinti vyra moterišku ar „bobišku“- didžiausias įžeidimas.Tam jis stengiasi nesuteikti nė mažiausios priežasties.

Tikram vyrui nepriimtini moteriški darbai, pomėgiai, drabužiai,spalvos,gėrimai ir valgiai.Jie nenori girdėti apie jokius horoskopus.Gali įsisukti į virtuvę ir net pagaminti puikų patiekalą, bet nereikalaukite, kad po to viską sutvarkytų.Vyrai mėgsta šventes virtuvėje, bet negali pakęsti rutinos.Ir gerai.Dėl barnių namų ruošos klausimais skyrybų būtų dar daugiau, nei dabar.

Vyrams beprasmės atrodo ir kitos moterims savaime suprantamos namų ruošos taisyklės. Pavyzdžiui, kam reikia taip dažnai keisti patalynę? Užtektų vieną kartą per du mėnesius. Šveisti vonią kiekviena dieną irgi bereikalingas laiko švaistymas, geriau jau pažiūrėti televizorių.
Kuo labiau vyras bijo būti moteriškas, tuo labiau jis mėgsta vyriškumo simbolius – ginklus, medžioklę, automobilius, motociklus, futbolą, stiprų alkoholį.

Moterys didžiuojasi, kai vyrai kalba konkrečiai ir net meilinimosi periodu neužpila jų ausų tuščiomis pagyromis ar plepalais.Tačiau dėl moterų ir vyrų kalbėjimo neatitikimo įvyksta daug konfliktų.Dėl to pretenzijas galėtume pateikti tik Sutvėrėjui, kuris moterims leido per dieną pasakyti 50tukst. žodžių, o vyrams – perpus mažiau.Moterys dažniausiai skundžiasi, kad vyrai su jomis nekalba.Tačiau jos nė neįsivaizduoti negali vyro siaubo, kuomet vos įžengus į namus jį užgriūva moteriškų žodžiu lavina.Vyro kalbinis limitas į vakarą paprastai būna išnaudotas.

Vyrus tiesiog siutina, kai moterys pernelyg ilgai kalba telefonu tauškia visokius niekus.Ir vos tik baigusi šnekėti su viena drauge, tuoj puola skambinti mamai, sesei ar kitai draugei.

Vyrams atrodo, kad moterys kalba pernelyg garsiai ir trukdo jiems žiūrėti televizorių. Be to, jų išsakytos mintys dažnai moterų būna neteisingai suprastos. Jei vyras sako, kad po darbo planuoja kur nors atsipalaiduoti ir bare išgers tik bokalą alaus, tai iš tikrųjų jis ketina išgerti bent 3.Be to, sukirs dar didelį kepsnį ir namo grįš ir sotus ir įlenkęs.

Bendraudamas vyras gerai jausis tik tuomet, kai gali kontroliuoti padėtį ir vadovauti.Šiuolaikinės moterys tokią teisę iš jų dažnai atima,tuo įnešdamos tik sumaištį.Neretai jos pačios apsimoka savo sąskaitą restorane kartais net ir būdamos žmonos.Jos pradėjo trumpai kirptis plaukus, tarnauti armijoje policijose ir kitose prieš tai buvusiose griežtai vyriškose instancijose.

Mūsuose tikrų vyru dar nereikia nurašyti i „raudonąją knygą“ , kad išliktų ateinančioms kartoms.Tačiau daugeliui būdingi emocinio išsekimo požymiai.Kiek galėdami jie tai maskuoja, nes „tikras“ vyras nedemonstruoja silpnumo.Jie retai kreipiasi pagalbos.Nesugeba išreikšti sudėtingesnių jausmų, linkę susinaikinti alkoholiu arba tiesiog  pakeldami prieš save ranką, kad tik neparodytų tikrojo skausmo.

Tradicinis emociškai išsekusio vyro portretas – gan liūdnas.Vyras jaučiasi vienišas ir izoliuotas, bijo atsiskleisti.Jaučia kaltę dėl daugybės dalykų: nerealizuotų svajonių, nenusisekusio gyvenimo, tačiau gindamasis elgiasi ciniškai, rūko,geria.

Šiuolaikiniai vyrai perdėm susirūpinę dėl savo seksualinių gebėjimų.Rūpestį užtikrina, kur jos nuolat mokomos, kaip tuose netikėlius suvilioti.
Šalia idealios moters vyras visuomet jaučiasi kaltas dėl savo neva nesugebėjimo mylėti. O neideali moteris būna pikta ant savęs ir nusivylusi, kad nesugeba rasti idealaus vyro ir didelės meilės, kuri, jos manymu, egzistuoja.

Laimei, realiame gyvenime retai pasitaiko idealių vyrų ir moterų.Todėl mes galime džiaugtis gyvenimo įvairove.

Pagal Algimantą Čekuolį