Sunku rasti vieną formulę tikram vyrui apibūdinti. Tas, kuris tai padarytų pelnytų visų pasaulio moterų pagarbą, o vyrus išvaduotų iš daugybės kompleksų.

Kiekvienas amžius, kiekviena epocha turėjo savą tikrų vyriškų bruožų „komplektą“, ir ne vieną. Ir vyrų, ir moterų įvaizdis buvo ir yra neatsiejamai susijęs su ekonominiu stabilumu.Revoliucijos, kitos staigios permainos smarkiai supaprastindavo reikalavimus žmonių įvaizdžiams.

Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, nualintoje karų ir nepriteklių, tikro vyro etalonu buvo bajoraičiai – ūsuoti,plikai skustomis galvomis, kupini paiko pasididžiavimo savo kilme ir žirgu.Nors iš tiesų galvos buvo skutamos kovojant prieš utėles… Dabar kai kurie vyrai, norėdami labai pabrėžti savo „kietumą“ , irgi trumpai kerpasi plaukus ar net nusiskuta. Bet priežastis jau kita (vieni ją suvokia, kiti nelabai) : neva – neseniai iš kalėjimo. Kai kurie dar užsiželdina trijų dienų barzdą – vyriškumo įrodymą, nes moterims barzdos neauga. Kartu tai ir subtili seksualinė užuomina: suprask , ne savo lovoje miegojau.

XX a. pradžios vyro bruožai pasižymi kontrastais. Vienas tipas – raumeningas, kietarankis, šaltakraujis, drąsus, rizikuojantis, daug uždirbantis, priverčiantis dūsauti daugelį moterų. Kitas – save prižiūrintis, madingai apsirengęs, gurmanas, išmanantis technikos naujoves, vairuojantis naujausios markės automobilį, išmanantis technikos naujoves, dėvintis žinomos firmos laikrodį ir drabužius, gerai finansiškai apsirūpinęs, mylintis vaikus ir šeimą.Jis dažnai ryši kaklaraištį.Kodėl apskritai vertiname šitą audinio juostelę, pasiūtą iš vertingų medžiagų? Ogi primena, kad turime tą kitą, daiktą.

Primygtinai „vyriškai“ išauklėtieji dažnai turi psichologinių, bendravimo ar net psichinių problemų. Dar vaikystėje berniukai sužino, kad „nevyriški“ jausmai ir poelgiai: negražu užsigavus verkti, vyras turi iškęsti skausmą ar bent suvaidinti, kad neskauda. Netinka pulti ieškoti pagalbos ar paguodos pas mamą močiutę ar auklėtoją, jei kas užgavo ar pravardžiavo.Geriausia – užspaudus baimę atsilyginti pykčiu ir agresija.

Taip išauklėtus vyrus vėliau trikdo švelnus prisilietimas, o jų pačių užslėpti tikrieji jausmai sprogdina kraujagysles. Jie bijo išsakyti savo jausmus ir be įtarumo priimti kitų.Vengia per dažnai sakyti, kad myli, nes įsitikinę jog tai gali moterį išpaikinti, jį gali išjuokti. Užspeisti į kampą, jie geriausiu atveju suburbės, kad apie tai vieną kartą jau yra sakę.

Daugelis vyrų būtų linkę, kad moterys pačios dažniau rodytų iniciatyvą jausmu sferoje. Tiesmukai pačios dažniau rodytų, ko nori.Tikrasis vyras gali net nepastebėti moters nekalbadienių.
Vyrams dažnai tenka įrodinėti, kad jie nieko nebijo: mirties, moterų pavojingų užsiėmimų.Rizikingai vairuodami automobilį, kovodami. kopdami į kalnus jie dažnai sutrumpina savo gyvenimą. Tokiem tiesiog būtina nuolat dėl jų besibaiminanti moteris – ji tampa gyvu įrodymu, kad vyras elgiasi vyriškai.
Pavadinti vyra moterišku ar „bobišku“- didžiausias įžeidimas.Tam jis stengiasi nesuteikti nė mažiausios priežasties.

Tikram vyrui nepriimtini moteriški darbai, pomėgiai, drabužiai,spalvos,gėrimai ir valgiai.Jie nenori girdėti apie jokius horoskopus.Gali įsisukti į virtuvę ir net pagaminti puikų patiekalą, bet nereikalaukite, kad po to viską sutvarkytų.Vyrai mėgsta šventes virtuvėje, bet negali pakęsti rutinos.Ir gerai.Dėl barnių namų ruošos klausimais skyrybų būtų dar daugiau, nei dabar.

Vyrams beprasmės atrodo ir kitos moterims savaime suprantamos namų ruošos taisyklės. Pavyzdžiui, kam reikia taip dažnai keisti patalynę? Užtektų vieną kartą per du mėnesius. Šveisti vonią kiekviena dieną irgi bereikalingas laiko švaistymas, geriau jau pažiūrėti televizorių.
Kuo labiau vyras bijo būti moteriškas, tuo labiau jis mėgsta vyriškumo simbolius – ginklus, medžioklę, automobilius, motociklus, futbolą, stiprų alkoholį.

Moterys didžiuojasi, kai vyrai kalba konkrečiai ir net meilinimosi periodu neužpila jų ausų tuščiomis pagyromis ar plepalais.Tačiau dėl moterų ir vyrų kalbėjimo neatitikimo įvyksta daug konfliktų.Dėl to pretenzijas galėtume pateikti tik Sutvėrėjui, kuris moterims leido per dieną pasakyti 50tukst. žodžių, o vyrams – perpus mažiau.Moterys dažniausiai skundžiasi, kad vyrai su jomis nekalba.Tačiau jos nė neįsivaizduoti negali vyro siaubo, kuomet vos įžengus į namus jį užgriūva moteriškų žodžiu lavina.Vyro kalbinis limitas į vakarą paprastai būna išnaudotas.

Vyrus tiesiog siutina, kai moterys pernelyg ilgai kalba telefonu tauškia visokius niekus.Ir vos tik baigusi šnekėti su viena drauge, tuoj puola skambinti mamai, sesei ar kitai draugei.

Vyrams atrodo, kad moterys kalba pernelyg garsiai ir trukdo jiems žiūrėti televizorių. Be to, jų išsakytos mintys dažnai moterų būna neteisingai suprastos. Jei vyras sako, kad po darbo planuoja kur nors atsipalaiduoti ir bare išgers tik bokalą alaus, tai iš tikrųjų jis ketina išgerti bent 3.Be to, sukirs dar didelį kepsnį ir namo grįš ir sotus ir įlenkęs.

Bendraudamas vyras gerai jausis tik tuomet, kai gali kontroliuoti padėtį ir vadovauti.Šiuolaikinės moterys tokią teisę iš jų dažnai atima,tuo įnešdamos tik sumaištį.Neretai jos pačios apsimoka savo sąskaitą restorane kartais net ir būdamos žmonos.Jos pradėjo trumpai kirptis plaukus, tarnauti armijoje policijose ir kitose prieš tai buvusiose griežtai vyriškose instancijose.

Mūsuose tikrų vyru dar nereikia nurašyti i „raudonąją knygą“ , kad išliktų ateinančioms kartoms.Tačiau daugeliui būdingi emocinio išsekimo požymiai.Kiek galėdami jie tai maskuoja, nes „tikras“ vyras nedemonstruoja silpnumo.Jie retai kreipiasi pagalbos.Nesugeba išreikšti sudėtingesnių jausmų, linkę susinaikinti alkoholiu arba tiesiog  pakeldami prieš save ranką, kad tik neparodytų tikrojo skausmo.

Tradicinis emociškai išsekusio vyro portretas – gan liūdnas.Vyras jaučiasi vienišas ir izoliuotas, bijo atsiskleisti.Jaučia kaltę dėl daugybės dalykų: nerealizuotų svajonių, nenusisekusio gyvenimo, tačiau gindamasis elgiasi ciniškai, rūko,geria.

Šiuolaikiniai vyrai perdėm susirūpinę dėl savo seksualinių gebėjimų.Rūpestį užtikrina, kur jos nuolat mokomos, kaip tuose netikėlius suvilioti.
Šalia idealios moters vyras visuomet jaučiasi kaltas dėl savo neva nesugebėjimo mylėti. O neideali moteris būna pikta ant savęs ir nusivylusi, kad nesugeba rasti idealaus vyro ir didelės meilės, kuri, jos manymu, egzistuoja.

Laimei, realiame gyvenime retai pasitaiko idealių vyrų ir moterų.Todėl mes galime džiaugtis gyvenimo įvairove.

Pagal Algimantą Čekuolį